išstūmėjas

išstūmė́jas, -a smob. (1) kas išstumia, priverčia pasitraukti: Tokių vietų, kuriose viena tauta būtų išstūmusi kitą, o tą išstūmėją – dar trečia ir t. t., galima rasti plačiajame pasaulyje nemaža K.Būg. | prk.: Aisčių vardui išnykus IX amžiuje, jo vietoje tuojau atsiranda jo išstūmėjas prūsai K.Būg. \ stūmėjas; atstūmėjas; išstūmėjas